Naujienos

KTU mokslininkės dr. Monikos Mačiulienė interviu Žurnalistų ir ekspertų tinklui . Klausimus uždavė žurnalistė Goda Raibytė.

Kaip ir kodėl susidomėjai atviruoju mokslu?

Vienas iš liūdnesnių šiuolaikinio pasaulio aspektų yra tai, kad mokslas kaupia žinias bei faktus žymiai greičiau nei visuomenė kaupia išmintį, kaip tuos faktus įprasminti ir panaudoti, kad visi gyventume geriau. Pavyzdžiui, remiantis JAV Nacionalinio mokslo fondo 2019m. duomenimis, nuo 2008 iki 2018 m. mokslinės produkcijos skaičius išaugo nuo 1,8 mln. iki 2,6 mln. straipsnių (NSF, 2019). Ir tai tik skaičiuojant recenzuotas publikacijas Scopus duomenų bazėje. Tokiame didžiuliame duomenų kiekyje klaidu man pačiai kaip mokslininkei. Dar labiau klaidu yra žmonėms, kurie su moksline informacija kiekvieną dieną nedirba.

Būtent šis neatitikimas ir paskatino mane ieškoti atsakymų – kaip įprasminti mokslo pasiekimus ir iškomunikuoti juos platesnei visuomenei. Manau, kad mes kaip mokslininkai gan gerai mokam rinkti duomenis ir juos publikuoti, bet mokslo bendruomenė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vis dar neranda strategijų kaip rasti jungtis su kitomis visuomenės grupėmis bei kurti pasitikėjimu grįstus ryšius. Atvirasis mokslas, piliečių mokslas ir bendrai nemokslininkų įtraukimas į mokslinių tyrimų procesus yra vienas iš būdų naikinti šioms spragoms.

Kokios populiariausios atvirojo ir piliečių mokslo iniciatyvos Lietuvoje? Ir ar pati kurioje nors dalyvauji?

Lietuvoje piliečių mokslas pradeda žengti pirmuosius žingsnius. Vietinių mokslininkų inicijuotus projektus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų (pvz.: VDU mokslininkų vykdomas projektas Bronės Pajiedaitės takais, Gamtos tyrimų centro projektas skirtas tvariai vidaus vandenų maisto produkcijai ir ekosistemų paslaugoms). Tačiau gan aktyviai veiklą Lietuvoje vysto piliečių mokslo projektai orientuoti į mokytojus ir mokinius tokie kaip Globe (Globali mokymosi ir stebėjimų aplinkos naudai programa[4]) projektas. Taip pat, turime labai aktyvią platformos iNaturalist bendruomenę Lietuvoje. Programėlės pagalba lietuviai renka duomenis apie gamtos įvairovę Lietuvoje. Šios programėlės pagalba Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras jau trečius metus iš eilės organizauoja žaidimą „Surask juos visus“ skirtą vaikams. Pandemijos pradžioje mokslininkai J. Bačelis ir J.Gordevičius  organizavo tyrimą kaipjautiesi.lt ir rinko duomenis tiesiai iš piliečių apie jų simptomus, siekiant geriau suprasti COVID-19 paplitimą.

„Nebūtinai testuoti žmones – pakanka stebėti jų savijautą. Jei stebimųjų skaičius bus pakankamai didelis, situaciją galima bus nustatyti pagal bendrus pokyčius, net jei paskiri informacijos šaltiniai bus netikslūs.”

J.Gordevičius ir J.Bačelis, 15min. 

Manau, kad piliečių mokslo praktika artimiausias metais Lietuvoje plėsis. Keičiasi tiek mokslininkų, tiek piliečių požiūris į aktyvų dalyvavimą. Po truputį keičiasi ir mokslo finansavimo bei populiarinimo sistema. Būtent piliečių mokslo užuomazgas ir jiems įtaką darančius veiksnius ir nagrinėjome monografijoje „Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma“ kartu su KTU mokslininkų komanda. Šis ir kiti projektai paskatino ieškoti būdų vienyti organizacijas ir mokslininkus, tikinčius piliečių mokslo idėjomis bei įkurti Piliečių mokslo asociaciją (www.pilieciumokslas.lt). 

Kokia bus kita monografija? Kuo ji skirsis nuo pirmosios? Kokias temas ten apžvelgei? Kaip vyko rašymas, šaltinių rinkimas?

Naujoji monografija yra mano podoktorantūros stažuotės „Atvirojo mokslo tiakymas žinių bendrakūrai“ (Finansavimo sutarties Nr. 09.3.3 -LMT-K-712-19-0057) Kauno Technologijos universitete dalis. Šioje studijoje išplėčiu savo tyrimo lauką ir nagrinėju atvirojo mokslo taikymo galimybės Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemoje. Tai reiškia, kad siekiu geriau suprasti mūsų mokslo sistemos pasirengimą priimti ne tik piliečius, bet ir verslą, valstybę, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones į naujų žinių kūrimo procesus. Tai apima ne tik jau atliktų tyrimų rezultatų sklaidą, bet ir suinteresuotų grupių įtrauktį formuojant mokslinių tyrimų klausimus ir apsibrėžiant būsimų tyrimų kryptis. Tyrimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia žinoma išsamios mokslinių šaltinių, jau atliktų tyrimų ir gerosios patirties užsienio šalyse analizės. Vėliau sekė išsami mokslo ir inovacijų strategiją Lietuvoje formuojančių institucijų strateginių dokumentų analizė, kurioje skirtingų visuomenės grupių įtrauktis minima ne taip ir retai, tačiau trūksta aiškesnių ir nuoseklių finansavimo mechanizmų bei specialistų, kurie padėtų mokslininkams aktyviau bendrauti su išore. Turtingiausia tyrimo dalis buvo interviu su mokslininkais, žurnalistais, universitetų administracijos darbuotojais, verslininkais ir žinoma mokslo strategiją formuojančių institucijų atstovais. Būtent interviu leido giliau suprasti atskirties tarp mokslo ir visuomenės problemas. Šiuo metu visi tyrimo rezultatai po truputį gula į monografiją, kuri tikiuosi pasirodys iki šių metų pabaigos. Bet jau dabar galiu pasakyti, kad noro bei entuziazmo mokslo atvėrimui pakanka. Mums kaip mokslininkams belieka nuolatos bandyti, mokytis, eksperimentuoti ne tik laboratorijose ar prie kompiuterių, bet ir šnekant garsiau ir su daugiau kuo.

Kaip kiekvienas gali tapti piliečių mokslo dalimi? Ar tikrai žmogus, kuris neturi nieko bendro su mokslu, neišmano mokslinio proceso, gali tapti piliečiu-mokslininku?

Daugumoje projektų gali dalyvauti bet kas norintis – neribojamas nei amžius, nei žinios ar patirtis. Įsitraukti gali mokyklos, įvairios organizacijos, ir žinoma pavieniai entuziastai. Kai kuriems projektams įgyvendinti reikalingos specialios priemonės ar įrankiai (dažnai juos galima pasidaryti patiems), tačiau daugumai užtenka kompiuterio ar išmaniojo telefono.

Bet kuriame piliečių mokslo projekte yra būtina atitiktis moksliniams kriterijams. Tam reikalingas išsamus metodologinis pasirengimas, apgalvojant duomenų rinkimo technikas ir kaip jos bus ištransliuotos piliečiams. Dalyviai dažniausiai apmokomi internetinių tutorial pagalba, video medžiaga, kartais ir gyvuose seminaruose. Sėkmingi projektai nuolatos palaiko ryšį su piliečiais, atsako į iškilusius klausimus ir suteikia atgalinį ryšį.

Sakykime, pilietis-mokslininkas padaro kokį atradimą. Pavyzdžiui, duomenyse aptinka egzoplanetą (kaip jau pasitaikė tokių atvejų). Kas vyksta toliau? Kaip tas atradimas patikrinamas ir patvirtinamas?

Kaip ir minėjau, sėkmingi piliečių mokslo projektai pasižymi nuolatiniu ir aktyviu bendravimu tarp piliečių ir mokslininkų. Tai reiškia, kad pastebėjus mokslininkų apibrėžtus parametrus ar didelius nuokrypius nuo jų, piliečius informuoja projekto komandą.

Būtent tavo minėtu atveju, piliečiai mokslininkai nagrinėjo NASA išviešintus NASA’s Transiting Exoplanet Survey Satellite (TESS) duomenis. Profesionalūs astronomai naudoja algoritmus, kad automatiškai nuskaitytų dešimtis tūkstančių žvaigždžių duomenų taškų, tačiau algoritmai nesugeba rasti visko. Čia buvo pasitelkta piliečių-mokslininkų pagalba, tikrinant teleskopo duomenis akimis. 2020m. vienas iš piliečių mokslininkų pastebėjo žvaigždžių šviesos pokyčius, kurie leido daryti prielaidą, kad yra atrasta nauja planeta, ir perspėjo mokslininku komandą. Norėdami patvirtinti planetos egzistavimą mokslininkai per ateinančius metus atliko ilgalaikius stebėjimus. Būtent piliečio-mokslininko skirtas laikas ir atlikta analizė atvedė mokslininkus prie naujų žinių.

Svarbu pabrėžti, kad piliečių mokslas niekada nepakeis mokslo, nes norint vykdyti tyrimus reikalingos specializuotos žinios, įvairūs resursai, koordinavimas ir panašiai. Vis dėl to, norint spręsti didelio mąsto problemas vien tik mokslininkų ar išmanių algoritmų nepakanka.

Kuo piliečių mokslo iniciatyvos svarbios mokslui ir mokslininkams?

Piliečių mokslas ne tik padeda surinkti daugiau duomenų, bet ir įtraukia dalyvius bei suteikia jiems galimybę suprasti problemą ir priimti geresnius sprendimus kasdieniame gyvenime. Didžiąją dalį nepasitikėjimo mokslo autoritetais lemia nesupratimas, kaip veikia moksliniai tyrimai, ir nežinojimas, kaip vertinti jų kokybę. Daugelis iš mūsų apie mokslo pasiekimus sužinome iš naujienų portalų ar socialinių tinklų. Kai kurie leidiniai deda daug pastangų, kad pateiktų tikslią ir patikrintą informaciją. Kiti manipuliuoja tyrimų rezultatais arba neteisingai juos interpretuoja, kad gautų daugiau click‘ų. Taigi visuomenei reikia kritinio mąstymo įgūdžių, kurie leistų žinoti, ko klausytis, o ką ignoruoti.

Piliečių mokslas yra vienas iš būdų per aktyvų dalyvavimą procese parodyti visuomenei mokslinės veiklos principus – kaip, kada ir kodėl renkami duomenys, kokių procedūrų laikomasi ir kiek užtrunka prieiti prie vienokių ar kitokių išvadų. Ypač didelę piliečių mokslo naudą matau ugdant vaikus. Suaugusių žmonių įsitikinimų taip lengvai nepakeisi, tačiau parodant mokslo principus vaikams, jie tikėtina užaugs labiau kritiški ir atsparesni pseudofaktams.

Per aktyvų dalyvavimą galime parodyti, kad mokslas nėra kažkokia didelė nejudanti ir niekad neklystanti masė. Atskleisdami savo metodus galime skatinti visus kelti klausimus, atlikti bandymus ir po truputį artėti prie tiesos.

Straipsnis parengtas projekto „Atvirojo mokslo taikymas žinių bendrakūrai“ apimtyje (Finansavimo sutarties Nr. 09.3.3 -LMT-K-712-19-0057). Finansuojama iš Europos socialinio fondo pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą” veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”