pilieciumokslas.lt

Visos naujienos

Finansavimas 2026 m. lapkričio 15 d.

Kas Lietuvoje laimi „Europos horizonto“ projektus? 610 projektų apžvalga

Kas Lietuvoje vykdo programos „Europos horizontas“ projektus, kam tenka daugiausia lėšų ir kiek projektų žada įtraukti žmones? Piliečių mokslo asociacija peržiūrėjo atvirus Europos Komisijos duomenų bazės CORDIS duomenis apie visus projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos organizacijos. Skaičiai apima dotacijų sutartis, pasirašytas iki 2026 m. spalio 29 d.

Pagrindiniai skaičiai

  • Lietuvos organizacijos dalyvauja 610 projektų. Dalyvavimų yra 821, nes viename projekte gali dirbti kelios Lietuvos organizacijos.
  • Dalyvauja 229 organizacijos. Joms tenka 242,2 mln. eurų ES lėšų.
  • Per visą programą „Horizontas 2020“ Lietuvos organizacijos gavo 94,2 mln. eurų. Lietuvai tenkanti programos lėšų dalis išaugo nuo 0,14 % iki 0,37 %.
  • 2026 m. lapkričio 14 d. vyko 441 projektas, 127 buvo baigti, 42 dar neprasidėję.
  • Estijos organizacijoms tenka 354,5 mln. eurų (966 dalyvavimai), Latvijos 157,3 mln. eurų (545 dalyvavimai).

Dešimt organizacijų gauna pusę lėšų

Dešimčiai daugiausia lėšų gavusių organizacijų tenka 50,2 % visos sumos, pirmosioms penkioms 37,1 %. Pirmauja Vilniaus universitetas (34,0 mln. eurų, 100 dalyvavimų) ir Kauno technologijos universitetas (23,1 mln. eurų, 76 dalyvavimai). Trečioje vietoje esanti Lietuvos mokslo taryba 10,4 mln. iš 12,1 mln. eurų gavo per bendrai finansuojamus veiksmus (COFUND).

Diagrama: dešimt daugiausia „Europos horizonto“ lėšų gavusių Lietuvos organizacijų, mln. eurų. Vilniaus universitetas 34,0; Kauno technologijos universitetas 23,1; Lietuvos mokslo taryba 12,1; Vytauto Didžiojo universitetas 11,3; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 9,3; Nacionalinis vėžio institutas 8,0; VILNIUS TECH 7,5; VšĮ „Syxis“ 5,8; Klaipėdos universitetas 5,6; Lietuvos inovacijų centras 4,9.

Tuo pat metu 145 organizacijos iš 229 dalyvauja tik viename projekte.

Pagal CORDIS nurodytą organizacijos tipą aukštosioms mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms (12 organizacijų) tenka 38,8 % lėšų, įmonėms (103) 25,7 %, mokslinių tyrimų organizacijoms (23) 17,8 %, viešojo sektoriaus įstaigoms (47) 12,1 %, asociacijoms, NVO ir kitoms organizacijoms (44) 5,7 %. Pastarojoje grupėje daugiausia lėšų tenka „AgriFood Lithuania DIH“ (4,6 mln. eurų, 21 dalyvavimas) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (1,5 mln. eurų, 6 dalyvavimai).

Du trečdaliai dalyvių yra naujokai

153 organizacijos iš 229 (66,8 %) nedalyvavo programoje „Horizontas 2020“. Joms tenka 28,3 % dalyvavimų ir 27,9 % lėšų. Visoje programoje, Europos Komisijos duomenimis, naujokai sudaro 55,1 % organizacijų, bet gauna 13,7 % lėšų.

Diagrama: naujokų dalis Lietuvoje ir visoje programoje. Tarp organizacijų 66,8 % ir 55,1 %, tarp dalyvavimų 28,3 % ir 18,7 %, naujokams tenkanti lėšų dalis 27,9 % ir 13,7 %.

  • Pusė naujokų yra įmonės (76). Dar 34 yra asociacijos, NVO ir kitos organizacijos, 29 viešojo sektoriaus įstaigos.
  • Trys ketvirtadaliai naujokų dalyvauja viename projekte. Vidutiniškai naujokui tenka 1,5 dalyvavimo, anksčiau dalyvavusiai organizacijai 7,8.
  • Iš 191 Lietuvos organizacijos, dalyvavusios „Horizonte 2020“, į „Europos horizontą“ kol kas grįžo 76.
  • Tarp naujokų yra ir pati Piliečių mokslo asociacija, projekto CLIMAS asocijuotoji partnerė.

Europos Komisijos analizę apie naujokus visoje programoje apžvelgėme ankstesnėje naujienoje.

Iš kur ateina lėšos

Penktadalis lėšų (50,0 mln. eurų) gauta iš programos dalies „Dalyvavimo plėtra ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“. Daugiausia projektų vykdoma pagal Marie Skłodowskos-Curie veiksmus (111) ir 6 klasteryje (83), kuris apima maistą, bioekonomiką, gamtos išteklius, žemės ūkį ir aplinką. 2 klasteryje (kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė) Lietuvos organizacijos dalyvauja 30 projektų ir gauna 9,8 mln. eurų.

Diagrama: grynasis ES įnašas Lietuvos organizacijoms pagal programos dalį, mln. eurų. Dalyvavimo plėtra ir Europos mokslinių tyrimų erdvė 50,0; 6 klasteris 26,8; Europos inovacijų taryba 25,2; Marie Skłodowskos-Curie veiksmai 20,5; 5 klasteris 20,2; 4 klasteris 19,6; ES misijos 18,1; 1 klasteris 17,3; Europos mokslinių tyrimų taryba 10,9; 2 klasteris 9,8; bendrosios įmonės 8,7; kitos šešios dalys 15,2.

Iš Lietuvos koordinuojami 28 konsorciumai

Lietuvos organizacijos koordinuoja 100 projektų. 72 iš jų yra individualūs: 52 Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stipendijos, 7 Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijos, 7 Europos inovacijų tarybos akseleratoriaus projektai ir 6 kiti vienos įmonės projektai. Konsorciumų, kuriuos koordinuoja Lietuvos organizacija, yra 28. Į šiuos skaičius įeina ir jau pasibaigę projektai.

  • Šešis konsorciumus koordinuoja VILNIUS TECH, penkis Kauno technologijos universitetas, keturis Vilniaus universitetas, tris Vytauto Didžiojo universitetas.
  • 11 konsorciumų finansuojama iš dalyvavimo plėtros kvietimų, 6 yra Marie Skłodowskos-Curie veiksmai, 4 priklauso 2 klasteriui.
  • Sveikatos klasteryje (38 projektai) ir skaitmeninės srities, pramonės ir kosmoso klasteryje (59 projektai) Lietuvos organizacijos nekoordinuoja nė vieno projekto.

Kas ketvirtas projektas žada įtraukti žmones

162 projektų (26,6 %) pavadinime, santraukoje ar raktažodžiuose minima bendrakūra, dalyvaujamieji metodai, gyvosios laboratorijos, piliečių ar bendruomenių įtraukimas arba piliečių mokslas. Tarp Lietuvos bendradarbiavimo projektų tokių yra 30,2 %, visoje programoje 22,2 %.

  • Dažniausiai minima bendrakūra (81 projekte). Dalyvaujamieji metodai minimi 41 projekte, bendras projektavimas (angl. co-design) taip pat 41, gyvosios laboratorijos 22, piliečių įtraukimas 19, piliečių mokslas 14, bendruomenių įtraukimas 12, svarstymai ir piliečių asamblėjos 4.
  • Daugiausia tokių projektų yra 6 klasteryje (45 iš 83), ES misijose (23 iš 49), dalyvavimo plėtros kvietimuose (26 iš 59) ir 2 klasteryje (14 iš 30).
  • Šiuose projektuose dirba 91 Lietuvos organizacija. Lapkričio viduryje vyko 116 tokių projektų.

Piliečių mokslą tiesiogiai mini 14 projektų: CITIES-IN-STEAM, CLIMAS, CS-FACTOR, DietWise, DIGICHer, EUROPAST, GuardIAS, NATALIE, ProBleu, RIECS-Concept, ROWER, „Science4Everyone“, VISIONAIR ir WISE.

Žodžių paieška rodo, kas pažadėta paraiškoje. Kaip šie pažadai vykdomi, iš duomenų nematyti.

Lėšos telkiasi Vilniuje ir Kaune

Vilniaus apskrities organizacijoms (153) tenka 62,4 % lėšų, Kauno apskrities (44) 30,8 %, Klaipėdos apskrities (13) 4,4 %. Kitose septyniose apskrityse dalyvauja iš viso 16 organizacijų, joms tenka 2,2 % lėšų.

Kas baigiasi ir kas prasideda

Iki 2027 m. pabaigos baigsis 192 projektai su Lietuvos dalyviais, 46 iš jų žadėjo įtraukti žmones. Nuo 2026 m. liepos 1 d. prasidėjo arba dar prasidės 98 projektai, 22 iš jų startuoja 2027 m. sausio 1 d.

Kaip skaičiavome

  • Šaltinis yra CORDIS atvirieji duomenys apie „Europos horizonto“ ir „Horizonto 2020“ projektus (Europos Komisija), 2026 m. lapkričio 5 d. rinkmenos.
  • Dalyvavimas yra vienas organizacijos įrašas viename projekte. Skaičiuojamos koordinatorės (100 įrašų), dalyvės (647), asocijuotosios partnerės (50) ir trečiosios šalys (24).
  • Lėšos yra grynasis ES įnašas organizacijai. Asocijuotosios partnerės ES lėšų negauna.
  • Naujoku laikoma organizacija, kurios kodo nėra „Horizonto 2020“ dalyvių sąraše. Reorganizuota ar naują kodą gavusi organizacija taip pat patenka tarp naujokų.
  • Programos dalis nustatyta pagal kvietimo temos kodą, apskritis pagal CORDIS nurodytą regiono kodą arba miestą. Trijų organizacijų vietos nustatyti nepavyko.
  • Bendradarbiavimo projektai yra visi projektai, išskyrus individualias stipendijas, Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijas ir Europos inovacijų tarybos projektus.
  • Dalyvavimą žyminčių žodžių ieškota automatiškai, anglų kalba, projektų pavadinimuose, santraukose ir raktažodžiuose.
  • Oficialią Lietuvos dalyvavimo statistiką pagal „eCorda“ duomenis kas mėnesį skelbia Lietuvos mokslo taryba. Jos skaičiai gali šiek tiek skirtis, nes skiriasi duomenų šaltinis ir skaičiavimo būdas.

Radote klaidą arba trūksta jūsų projekto? Parašykite info@pilieciumokslas.lt, pataisysime.

Skaidrumo dėlei: asociacija yra projekto CLIMAS asocijuotoji partnerė, o jos nariai dirba VILNIUS TECH ir Kauno technologijos universitete.

Rengiate paraišką?

Iliustracijos: Piliečių mokslo asociacija, pagal CORDIS duomenis