Nuotolinis seminaras apie lytį kultūros paveldo skaitmeninime: ką gali padaryti savanoriai ir bendruomenės

2026 m. spalio 9 d. 10:00 val. vyko nuotolinis mokomasis seminaras „Gender in the digitisation of cultural heritage“ (Lytis kultūros paveldo skaitmeninime). Jį projektui DIGICHer surengė VILNIUS TECH kartu su Piliečių mokslo asociacija. Seminaras vyko anglų kalba, jį vedė dr. Monika Mačiulienė.

Šešios vietos, kuriose atsiranda nelygybė

Seminare parodyta, kad lyčių spragos skaitmeninėse kolekcijose nėra atsitiktinės: jos gali atsirasti arba būti ištaisytos kiekviename iš šešių skaitmeninimo etapų.

1. Atranka: kas apskritai skaitmeninama ir kokia tvarka.
2. Vardai ir aprašai: kaip žmonės įrašomi metaduomenyse, pavyzdžiui, kai moteris įrašoma tik vyro vardu.
3. Standartai: kokie laukai ir žodynai naudojami žmonėms aprašyti.
4. Mašinos: tekstų klasifikatoriai ir vaizdų atpažinimas, kartojantys stereotipus.
5. Darbas: kas atlieka darbą ir kam už jį priskiriami nuopelnai.
6. Turinys: kieno kūryba patenka į kolekciją.

Dalyvavimas kaip sprendimas

Svarbiausia seminaro mintis: didelė dalis iniciatyvų, kurios iš tiesų pakeitė skaičius, yra vykdomos savanorių ir kainuoja nedaug. Pavyzdžiui, savanorių projektas „Women in Red“ prisidėjo prie to, kad moterų biografijų dalis angliškoje „Vikipedijoje“ nuo 2015 iki 2024 m. išaugo nuo 15 % iki 20 %.

Seminare pristatyti trys formatai, kuriuos gali surengti piliečių mokslo asociacija kartu su paveldo institucija:

• Redagavimo maratonas. Viena diena, viena salė, įvadas pradedantiesiems ir trūkstamų moterų sąrašas. Dalyviai rašo ar papildo „Vikipedijos“ ir „Wikidata“ įrašus apie su kolekcija susijusias moteris.
• Transkribavimo akcija. Savanoriai perrašo moterų rašytus laiškus, dienoraščius ir dokumentus, kad tekstuose būtų galima ieškoti, o vardus būtų galima rasti.
• Vardų auditas. Savanoriai peržiūri katalogo įrašus ir surašo visas moteris, įrašytas vyro vardu, kaip „žmona“ arba neįrašytas visai. Ką papildyti, sprendžia archyvas.

Visuose trijuose formatuose savanoriai įvardijami vardu ir pavarde. Aptarti ir atvejai, kai bendruomenės pačios sprendžia, kas gali matyti jų paveldą, ir kai kūrėjai dalyvauja skaitmeninant savo archyvus.

Kontrolinis sąrašas institucijoms

Seminaras baigtas šešių klausimų sąrašu, po vieną kiekvienam etapui, kurį paveldo komanda gali peržiūrėti prieš skelbdama suskaitmenintą kolekciją, ir klausimu dalyviams: ko pirmiausia galėtų imtis piliečių mokslo projektas Lietuvoje?

Seminaro įrašo nėra, tačiau visas skaidres su šaltinių sąrašu galima atsisiųsti.

Atsisiųsti seminaro skaidres (PDF, anglų k.)

Projektas DIGICHer finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Europos horizontas“, dotacijos sutartis Nr. 101132481.