Naujienos 2026 m. spalio 7 d.
ES mokslo ir inovacijų ataskaita 2026: ką ji sako apie piliečių mokslą ir visuomenės įtraukimą
Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas paskelbė ataskaitą „Science, research and innovation performance of the EU 2026: Securing Europe's growth“. Tai kas dvejus metus rengiama 524 puslapių ES mokslo, tyrimų ir inovacijų būklės apžvalga. Peržiūrėjome, kas joje sakoma apie piliečių mokslą ir visuomenės įtraukimą.
Apie ką ataskaita
Pagrindinė ataskaitos tema yra konkurencingumas ir produktyvumas. Keli skaičiai iš jos:
- ES yra antra pasaulyje pagal mokslinių publikacijų skaičių, o 57 % jos publikacijų parengiama bendradarbiaujant tarptautiniu mastu.
- ES išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai 2024 m. siekė 2,24 % BVP, kai tikslas yra 3 %. Jam pasiekti iki 2030 m. reikėtų apie 560 mlrd. Eur papildomų investicijų.
- Trys pagrindinės žinutės: ES mokslas stiprus, tačiau sistema susiskaidžiusi tarp šalių, regionų ir institucijų, o mokslo žinios per lėtai virsta inovacijomis.
Ką ataskaita sako apie piliečių mokslą
Piliečių mokslas aptariamas 3.3 skyriuje „Open, responsible and free science“, dalyje apie mokslą „su žmonėmis ir žmonėms“. Svarbiausi teiginiai:
- Kas tai. Piliečių mokslas įtraukia plačiąją visuomenę į dialogą apie mokslą ir į mokslinę veiklą. Jis taikomas įvairiose disciplinose ir skirtinguose tyrimo etapuose: nuo bendrakūros, duomenų rinkimo ir savanoriško kartografavimo iki duomenų interpretavimo ir rezultatų sklaidos.
- Kokia nauda. Ataskaitoje teigiama, kad nauda yra ir pažintinė, ir socialinė, o visuomenės įtraukimas padeda stiprinti pasitikėjimą mokslu.
- Politika. ES skatina visuomenės įtraukimą į mokslinius tyrimus ir inovacijas per Europos mokslinių tyrimų erdvę ir programą „Europos horizontas“. Europos mokslinių tyrimų erdvės 2025-2027 m. politikos darbotvarkėje pasitikėjimo stiprinimas per piliečių įtraukimą minimas tarp tęsiamų krypčių.
- Skaičiai. Kaip pavyzdys pateikiama Europos piliečių mokslo platforma: 2025 m. gruodį joje buvo daugiau kaip 400 projektų, 360 organizacijų ir 5 000 naudotojų.
- Nacionalinės politikos. Piliečių mokslas yra viena iš sričių, pagal kurias Europos atvirojo mokslo debesies (EOSC) stebėsena skaičiuoja nacionalines atvirojo mokslo politikas. Ataskaitoje pažymima, kad 2022-2024 m. tokių politikų daugėjo visose srityse.
Visuomenės dalyvavimas minimas ir kitur. Rašoma, kad 2023 m. vertinimas patvirtino, jog ES misijos sutelkia plačias suinteresuotųjų šalių bendruomenes ir skatina stiprų piliečių įsitraukimą. Skyriuje apie regionus pabrėžiama, kad vietos inovacijų politika turi būti įtrauki ir dalyvaujamoji, ypač atsiliekančiuose regionuose, kur auga nepasitenkinimas.
Mūsų pastebėjimai
- Pripažinimas yra, vietos nedaug. Piliečių mokslui tiesiogiai skirta mažiau nei vienas puslapis iš 524. Terminas tekste pavartotas keliolika kartų, daugiausia viename puslapyje ir literatūros sąraše.
- Piliečių mokslas matomas daugiausia kaip pasitikėjimo priemonė. Apie jo indėlį į pačius tyrimus, duomenis ar inovacijas ataskaitoje beveik nekalbama, nors jos pagrindinė tema yra mokslo virsmas nauda visuomenei.
- Trūksta rodiklių. Be platformos naudotojų skaičiaus, ataskaitoje neradome duomenų apie tai, kiek piliečių dalyvauja tyrimuose ir ką tai duoda. Kol tokių rodiklių nėra, piliečių mokslui sunku atsirasti greta kitų mokslo politikos prioritetų.
Lietuva ataskaitoje
Lietuva minima tarp šalių, kuriose per dešimtmetį labiausiai išaugo mokslinių publikacijų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų. Kartu Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas priskiriamas regionams, kuriuose ir inovacijų lygis, ir augimas išlieka žemi.