Seminaras | Atvirasis mokslas Lietuvoje: dabartinė padėtis ir tolimesni žingsniai
Gruodžio 20d. 11:00 KTU SHMMF vyko seminaras "Atvirasis mokslas Lietuvoje: dabartinė padėtis ir tolimesni žingsniai", kurio metu buvo pristatyti dr. Monikos Mačiulienės podoktorantūros stažuotės “Atvirojo mokslo taikymai žinių bendrakūrai” atliktos Kauno Technologijos universitete (mokslinė vadovė dr.Eglė Butkevičienė) rezultatai bei rekomendacijos dėl atvirojo mokslo principų įtvirtinimo nacionalinėje mokslo ir inovacijų ekosistemoje.
Atvirasis mokslas yra vienas iš Europos Komisijos politikos prioritetų, sudarantis naujosios mokslo ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ pagrindą. Vis dėlto Lietuvoje atvirojo mokslo problematika ir taikymas aptariami ribotai – trūksta tiek pačių mokslininkų iniciatyvos, tiek valstybinių institucijų dėmesio įtvirtinti atvirumo principus mokslo veiklas reguliuojančiuose strateginiuose dokumentuose. Šiame seminare buvo pristatomas empirinis atvirojo mokslo diegimo Lietuvoje tyrimas ir rekomendacijos, atliepiančios tyrimo metu gautas įžvalgas.
Seminaro metu kartu su dalyviais buvo aptarti šie konkretūs veiksmai Siūloma imtis konkrečių veiksmų šiose srityse:
Norint populiarinti atvirojo mokslo principus, būtina keisti mokslininkų skatinimo sistemas. Šiuo metu egzistuojančios normos nacionaliniu ir skirtingų mokslo institucijų mastu kelia iššūkių atvirojo mokslo praktikai. Tiek akademiniai, tiek išorės suinteresuotieji asmenys prieš pradėdami vykdyti prasmingas atvirojo mokslo veiklas turi įžvelgti šio dalyvavimo naudą. Šiuo metu tokių paskatų yra nedaug, veiklos reikalauja kompromisų (pvz., vykdomos aukojant laisvalaikį) ir kelia riziką karjerai, ypač jaunesniesiems mokslininkams, kuriems publikacijų vertinimas lemia įsidarbinimo galimybes. Organizacijos turėtų skatinti elgesį, pagrįstą atvirojo mokslo principais, stebėti mokslo darbuotojus ir jiems atlyginti. Šiame kontekste nacionalinės mokslo ir inovacijų tyrimus finansuojančios institucijos (pvz., Lietuvos mokslo taryba) turi išskirtinių galimybių įgyvendinti pokyčius. Būtent šios organizacijos turi reikalingus įgaliojimus ir įtakos priemones.
Rekomenduojama, kad atvirasis mokslas būtų įtrauktas į kokybės apibrėžimus ir vertinimus nacionaliniu ir ES lygmenimis. Su skatinimo priemonių klausimu glaudžiai susiję ir mokslinių tyrimų kokybės bei kompetencijos apibrėžimai, kurie sudaro veiklos vertinimo ir karjeros kriterijų pagrindą instituciniu ir nacionaliniu lygmenimis. Atlikta analizė rodo, kad siaurai apibrėžta mokslinių tyrimų kokybės samprata, susijusi su kiekybiniu publikacijų vertinimu, yra didelė kliūtis plačiau taikyti atvirojo mokslo principus. Pagal egzistuojančią kokybės sampratą ir tai, kaip moksliniai tyrimai yra vertinami, yra sudaroma prielaida, kad atvirojo mokslo iniciatyvos atima laiką, kurį būtų galima skirti reikalingai mokslinei produkcijai parengti.
Reikia didinti mokslinės bendruomenės informuotumą ir ugdyti gebėjimus spręsti su atviruoju mokslu susijusius uždavinius. Nors paskatų sistemos pokyčiai yra būtini, tačiau jų nepakanka, kad atvirojo mokslo principai būtų taikomi plačiai. Tam trukdo ir tai, kad trūksta mokslo ir inovacijų ekosistemoje dalyvaujančių organizacijų gebėjimų, reikalingų atvirojo mokslo veiklos vykdyti. Kad atvirasis mokslas taptų faktiniu mokslinių tyrimų atlikimo būdu, mokslininkams reikalingi konkretūs įgūdžiai ir platesni tarpdisciplininiai gebėjimai. Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje „Digital skills for FAIR and Open Science“ siūloma atkreipti dėmesį į keturias naujų įgūdžių ir žinių reikalaujančias sritis: 1) atvirosios prieigos leidybą; 2) mokslinių tyrimų duomenų rengimą, valdymą, analizę, pakartotinį naudojimą ir sklaidą; 3) mokslinių tyrimų sąžiningumo, etikos bei teisinius aspektus; 4) piliečių mokslo projektų vykdymo ir visuomenės įtraukties valdymo įgūdžius. Rekomenduojama šių atvirojo mokslo įgūdžių mokymą įtraukti į visų studijų pakopų studentų mokymo programas, pradedant nuo bakalauro studijų pakopos. Mokymų reikmė aiški ir akademiniam personalui, kuriam turi būti suteikti prieiga prie naujoviškos skaitmeninės mokymo medžiagos ir kursų.
Siekiant užtikrinti nuoseklią veiklą, tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmenimis reikia atlikti reguliarius vertinimus, kuriais būtų galima remtis priimant sprendimus dėl tolesnių strateginių sprendimų ir valdymo. Šiame procese svarbu rasti pusiausvyrą tarp vertinimų, kurie skatina ekosistemos efektyvumą, bet neatgraso dalyvių nuo dalyvavimo veikloje.
Naujų infrastruktūrų ir skatinimo priemonių kūrimas gali padėti skatinti atvirąjį mokslą. Tačiau tam, kad jos būtų išties veiksmingos, institucijos taip pat turi siekti keisti kultūrą, kuria grindžiama mokslinė praktika ir žinių kūrimas. Kultūriniai pokyčiai yra lėtas procesas, tačiau juos galima paspartinti pirmiausia įtvirtinus mokslinių tyrimų sąžiningumo ir etikos standartus. Kultūriniams pokyčiams taip pat įtaką daro mokymų ir informavimo kampanijos, institucinių atvirojo mokslo gairių, atspindinčių skirtingų suinteresuotųjų poreikius, parengimas ir dalijimasis gerosios praktikos pavyzdžiais.